Šermukšniai - puikūs vaistai

Vytinti ir džiovinti pavėsyje arba krosnyje iki 60 laipsnių temperatūroje, šermukšnių obuoliukai daugelyje šalių naudojami liaudies medicinoje kaip polivitamininė, tonizuojanti ir organizmą stiprinanti priemonė. Liaudies medicinoje šermukšniai laikomi šlapimą ir tulžį varančiais, vidurius švelniai liuosuojančiais ir kraujavimą stabdančiais. Geriant užpiltinę ir kompresais buvo gydomas net reumatas.

Šermukšnių vaisiais gydomos kepenų ligos, inkstų akmenligė, tulžies pūslės uždegimas. Inkstų ir tulžies pūslės akmenligę gydydavo šermukšnių obuoliukų, išvirtų cukraus sirupe tyrele (prieš valgį po 2-3 valgomuosius šaukštus per dieną).

Pasaldintas šviežių obuoliukų sultis arba sirupą geria sergantieji gastritu, esant sumažintam skrandžio rūgštingumui, širdies ligomis, taip pat hipertoninės ligos ir peršalimo atvejais.

J. Vasiliauskas (1991m.) teigia, kad vaisiuose susitelkusios biologiškai aktyvios medžiagos didina gleivinės atsparumą, gerina kraujagyslių elastingumą, mažina kraujo spaudimą (tinka hemorojui gydyti), gerina medžiagų apykaitą, lėtina aterosklerozės vystimąsi. Pažymimas teigiamas šermukšnių poveikis kepenims (skatina tulžies išsiskyrimą), inkstams ir apskritai virškinamajam traktui. Jais gydoma paradantozė. Kadangi vaisiuose yra iki 3 % sorito, jie tinka vartoti sergantiems diabetu.

Vitaminų gausa ir ypač dideliu pektinų kiekiu pasižymintys šermukšniai yra geri antiradiantai ir vartojami padidintos radiacijos sukeliamų ligų profilaktikai ir gydymui.

Šermukšnių vaisių nepatartina vartoti kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, ypač kai sergama opalige. Reikėtų vengti juos vartoti žmonėms linkusiems viduriuoti.

Vaistinei žaliavai šermukšniai skinami su vaisynais (kekėmis). Be kotelių skinami tik greitam vartojimui. Su koteliais nuskinti šermukšnių obuoliukai mažiau genda ir greičiau išdžiūsta ( paskleisti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje, o dar geriau pakabinti ant ištemptų virvelių). Tačiau kekes reikia skinti ar kirpti atsargiai, nepažeidžiant šakutės viršūninio pumpuro.

Su kekėmis be lapelių šermukšniai vėsioje patalpoje ( 0-5 laipsniai) išsilaiko iki 5 – 6 mėnesius.

Kaip šermukšnius paruošti laikymui žiemai?

Turbūt ne vienai namų šeiminikei kyla klausimas, kaip šermukšnių uogomis ir jų teikiamais vitaminais džiaugtis visus metus. Vienas iš būdų - praėjusiame įraše aprašyta arbata, o ką dar galima sugalvoti?

Labai paprasta ir naudinga šermukšnius vytinti arba džiovinti. 

Vytinti šermukšniai. Šermukšniai skinami su vaisynais ir pasleisti vienu sluoksniu vytinami gerai vėdinamoje patalpoje. Vytinti saldžiavaisiai šermukšniai apibarstyti cukraus pudra konditerijoje ir kulinarijoje naudojami kaip razinų pakaitalas. Man asmeniškai labai patinka jais puošti tortus ar pyragus. 

Džiovinti šermukšniai. Geriau tinka saldžiavaisiai. Pirmiausia, neatskirti nuo kotelių vaisiai apvytinami paskleisti pavėsyje. Po to skinami nuo kotelių ir paskleisti 1-3 eilėmis džiovinami ant krosnies ar orkaitėje (temperatūra neturi būti aukštesnė 60 laipsnių).  Naudojama tiek konditerinių gaminių puošybai, tiek kompotų ar kisielių pagardinimui.

Skanaus!

Naminė šermukšnių arbata

Atrodo, toks paprastas dalykas, bet tik visai neseniai sugalvojome, kad reikėtų pamėginti pasidaryti arbatos iš šermukšnių. Juk visos įprastos arbatos pakankamai greit atsibosta ir norisi vis ko nors naujo. Taigį šį kartą jūsų teismui keltas variantų, kaip galima ruošti šermukšnių arbatą - ir sveika, ir tikrai skanu！

Receptas Nr. 1
300 g džiovintų bet kokių veislių šermukšnių vaisių, 50 g džiovintų aviečių vaisių, 25 g džiovintų juodųjų serbentų lapų. 

Receptas Nr. 2
Lygiomis dalimis sumaišyti džiovintus smulkintus šermukšnių ir erškėčių vaisius. Valgomasis šaukštas mišinio užpilamas 2 stiklinėmis verdančio vandens ir verdama 10 minučių. Sandariai uždarytame inde laikoma vėsioje tamsioje patalpoje 4 val. Po to nukošiamas per marlę ir pagal skonį pridedama cukraus. Ši arbata ypač naudinga žiemą - puikus natūralus būdas stiprinti imunitetą, nes tiek šermukšniai, tiek erškėčiai turi neįtikėtinai daug vitaminų. 

O svarbiausia, kad visus ingridientus galima užsiauginti savo sode ir žinoti, kd jie visiškai ekologiški. Jei vis dar dvejojate, kokių augaliukų norite savo sode, šis medelynas puiki vieta išsirinkti kokybiškų medelių ir krūmų.  

Keletas receptų smaližiams

Man atrodo, kiekvienuose namuose yra bent vienas smaližius. Dažniausiai tai būna vaikai, o kiekviena mama nori, kad jos mažylis būtų sveikas ir laimingas, todėl natūraliai kyla klausimas, kur rasti sveikų ir skanių saldumynų? Atsakymas netgi paprastesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio - jūsų sodas! Jei mažyliams neskanios net ir saldžios šermukšnio uogos, štai puikus pasiūlymas rūpestingoms mamytėms:

Šermukšnių saldainai:
Jums prireiks:
500 g sodinių šermukšnių vaisių
3 kiaušinių baltymai
400 g cukraus
2 šaukšteliai citrinos rūgšties
1 šaukštas cukraus pudros. 
Cukrų ištrinti kiaušinių baltymuose, supilti citrinos rūgštį ir plakti, kol sukietės. Apdrabstyti kiekvieną obuoliuką gauta mase, apibarstyti cukraus pudra ir paskleisti ant padėkliuko džiūti. 

Skanaus!

Jei neturite nė vieno šermukšnio prie savo namų - šis medelynas yra vieta, kurią būtinai turite aplankyti šį rudenį. Na arba galite rasti sodininką didžiosiose Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos mugėse (:

Šermukšnių uogienė

Kiekvienas, nesvarbu, didelis ar mažas, mėgsta uogienę. Man visą gyvenimą skanausia būdavo aviečių, bet atradusi šermukšnius pakeičiau savo nuomuonę - šermukšnių uogienei neprilygsta niekas! Ji tinka tiek su blynais, tiek pyragams, tiek vištienos patiekalams (mes namie jau nebenaudojame pomidorų padažo - tapome gurmanais ir viską skaniname šermukšnių uogiene). 

O ir receptas visai nesudėtingas:

                Iš 1,5 kg cukraus ir dviejų stiklinių vandens išvirti sirupą ir atvėsintą užpilti ant 1kg šermukšnių. Kitą dieną sirupą nukošti, vėl užvirinti ir ataušintą vėl užpilti ant šernukšnių. Dar po dienos lėtai išvirti uogienę.

                    Beje, iš Nevežinskaja, Konzentra ar Rosina veislių šermukšnių išvirtos uogienės skonio savybėmis labai artimos bruknių uogienei.

 Dar vienas įdomus uogienės variantas, jei šermukšnis dar mažas, ar neturite daug jų uogų:

                    1 kg šermukšnių 3-5 minutes apvirinama, kol suminkštėja, ir skystis nukošiamas. Vaisiai supilami į verdantį sirupą ( 1,2kg cukraus, 2 stiklinės vandens) ir atvėsinama 5 val. 400 g kriaušių ar saldinių obuolių skiltelių be odelių beriame 3-5min. Į vėl užkaistą ir verdantį sirupą su šermukšniais ir išjungus kaitinimą laikoma 6-8 val. Po to verdama su 3-4 pertraukomis iki galutinio paruošimo.

                  

Jei neturite nė vieno šermukšnio prie savo namų - šis medelynas yra vieta, kurią būtinai turite aplankyti šį rudenį. Na arba galite rasti sodininką didžiosiose Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos mugėse (:

Šermukšnių kompotas ar kisielius - puikus būdas nustebinti svečius

Valgomieji šermukšniai kol kas dar nėra labai populiarūs, tačiau turbūt tik todėl, kad kol kas mažai kas turi šių medelių pasisodinę savo sode, ar prie namų, arba tiesiog neranda informacijos, kokių skanių ir pakankamai paprastų patiekalų galima iš šių uogų pasigaminti. 

Bene paprasčiausia pasigamiti šiuos gėrimus:

Kompotas. Į 1 litrą obuolių sulčių ir 2 litrus vandens arba į 3 litrus vandens pilamas 1 kg cukraus ir pridedama 10g citrinos rūgšties. Karštu sirupu užpilami į stiklainius sudėti Nevežinskaja  veislių šermukšnių vaisiai ir pridengiami dangteliu.

Kisielius. Užvirinti 1litrą vandens, ištirpinti jame tris šaukštus cukraus, įpilti stiklinę saldžiavaisių šermukšnių sulčių. Į verdantį tirpalą, lėtai maišant, supilti nedideliame kiekyje vandens ištirpintus 4 šaukštus bulvių krakmolo.

Skanaus!

Stebuklingieji šermukšniai ( II dalis)

Kaip jau rašiau pirmajame savo įraše, šermukšniai pasižymi puikiomis vaistinėmis savybėmis ir turėtų tapti svarbia raciono dalimi kiekvienam, kuris nori sveikai, o svarbiausia ir skaniai gyventi. Taigi, kokių dar būtinų organizmui medžiagų galime rasti šermukšnių uogose? 

Pagal šiuolaikinę racionalios mitybos sampratą, sudėtiniai angliavandeniai yra svarbiausioji maisto sudedamoji dalis. Cukraus (vieno svarbiausių angliavandenių) paprastojo šermukšnio vaisiuose yra 5,1- 7,1%, o saldžiavaisių veislių dvigubai daugiau.

Taip pat organizmui labai svarbios pektininės medžiagos, kurių yra gausu šermukniuose - jos mažina rūgimo procesus žarnyne,  sujungia į virškinamąjį traktą patekusias nuodingas medžiagas, ypač sveikatai pavojingus sunkiuosius metalus (šviną ir cezį) bei radioaktyvius stroncio, cezio ir kobalto izotopus ir kartu su jais (kadangi pektinai blogai virškinami) pašalinami iš žarnyno. Pektinai laikomi antiradiantais, nes sujungtos su pektinais nuodingosios ir radioaktyvios medžiagos negali rezorbuotis į kraują. Dėl tos priežasties per plonųjų žarnų sieneles mažiau rezorbuojasi angliavandenių. Todėl esant pektinų apkūnių žmonių maisto sudėtyje, jų organizmas gauna mažiau kalorijų ir palaipsniui liesėja.

Šermukšnių vaisiuose yra 2,8% ląstelienos. Žmogaus organizmas jos beveik neįsisavina, tačiau ji labai reikalinga kaip mechaninis dirgiklis, gerinantis virškinimą ir skatinantis žarnyno peristaltiką.

Paprastojo šermukšnio obuoliukų minkštime yra 0,25 – 0,4% taninų, dar kitaip vadinamų rauginėmis medžiagomis, todėl jie yra aitroko, šiek tiek sutraukiančio skonio.Šios medžiagos nedideliais kiekiais (tiek jų ir tėra šermukšniuose) turi antiseptinių savybių ir naudojamos medicinoje. Rauginės medžiagos mikroorganizmus paveikia panašiai kaip antibiotikai, o vabzdžius –repelentiškai. Vytinti ir konservuoti šermukšnių vaisiai vartojami suviduriavus, sergant angina, burnos ir žarnyno gleivinių uždegimu, o iš augalų išskirtais taninais gydomi nudegimai ir įsisenėjusios žaizdos.

Nors ir nedideliais kiekiais, bet organizmui būtinos mineralinės medžiagos. Kai maiste jų trūksta, sutrinka ląstelių mityba ir jos negali normaliai funkcionuoti. Daugiausia mineraliniuų medžiagų (randama K, Ca, Mg, Fe, Mn, Cu, Zn, Co, Mo, Cr, Al, V, Se, Sr, Pb,B, Ni) yra šermukšnių odelėje, sėklose ir jų apvalkaluose, mažiau - minkštime. Šermukšnių minkštime esantis makroelementas magnis  yra kraujo plazmos, o drauge su kalciu - kaulų sudedamoji dalis. Magnis padeda išvengti raumenų bei nervų sistemos veiklos sutrikimų. Šermukšniuose esantys mikroelementai geležis, jodas, cinkas, varis, būdami kraujo plazmos sudėtine dalimi, ypač svarbūs kraujotakai. Jie aktyviai dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje, aktyvindami vitaminus ir fermentus, dalyvauja ląstelėse vykstančių sudėtingų biocheminių procesų reguliavime. 

Stebuklingieji šermukšniai ( I dalis)

Prieš keletą metų susidomėjau sodinių šermukšnių auginimu ir vis dar negaliu nustoti stebėtis, kiek daug naudingų medžiagų turi jų vaisiai. Informacijos lietuvių kalba apie juos tikrai mažai, todėl pirmąjį savo blogo įrašą noriu paskirti būtent šiems augalams.

Šermukšniai, kaip jokie kiti vaisiai, pasižymi ne tik vitaminų gausa, bet ir ypač tinkančiomis organizmui jų proporcijomis.  Gera savijauta, atsparumas ligoms, o susirgus – greitesnis išgijimas skatino žmones neatsisakyti jų vartojimo net atradus pikantiškesnius sodų vaisius.

Šermukšnių obuoliukai ilgai negenda, o pašalę nuskinti su kekėmis ir paskleisti nešildomose patalpose suvysta, netenka kartumo ir tinka vartoti iki naujo derliaus. Šaldomi tolygiau išdžiūsta nei krosnyje, o svarbiausia – išlieka visi vitaminai.

Kiekvienas šermukšnio obuoliukas- natūralus žmogui būtinų polivitaminų telkinys, galintis pakeisti brangius ir mažiau veiksmingus preparatus. Šermukšniuose yra šių vandenyje tirpių vitaminų: riboflavino (B2), folinės rūgšties (Bc), askorbo rūgšties (C) , bioflavonoidų (P) . Riebaluose tirpių: retinolio (A provitaminas) , tokoferolio (E vitaminas), filochinono (K vitaminas) . Taip pat šermukšniuose yra audinių fitohormono serotino. 

Taip pat šermukšnių vaisiuose yra 1,8- 3,6 % organinių rūgščių: daugiausia obuolių, mažiau citrinos, D-vyno, gintaro, fumarinės, sorbininės. Visos šios rūgštys žadina apetitą, malšina troškulį ir gerina virškinimą. Citrinos, obuolių ir vyno rūgštys naikina patogeninius mikrobus ir drauge su taninais , lakiaisiais eteriniais aliejais priskiriamos specifinių antibiotikų grupei.

Šermukšniuose yra 30-150 mg/ % triterpeninių rūgščių (oleinolinės ir ursoloninės) normalizuojančių širdies darbą. Cukrus fiziologiškai kompensuoja rūgštis, tad valgant saldžiavaisių šermukšnių vaisius, kuriuose cukraus būna iki 8-16 %, minėtos rūgštys nedirgina ir juntamos kaip malonus prieskonis.

Ne viena namų šeiminikė, pirkusi šermukšnių sodinukus mūsų medelyne，džiaugiasi, kad jie ne tik puošia sodą savo ryškiaspalvėmis uogomis, bet ir puikiai tinka virti uogienėms ar puošti tortams - atrodo neįprastai ir svečiams be galo patinka！