Kaip jau rašiau pirmajame savo įraše, šermukšniai pasižymi puikiomis vaistinėmis savybėmis ir turėtų tapti svarbia raciono dalimi kiekvienam, kuris nori sveikai, o svarbiausia ir skaniai gyventi. Taigi, kokių dar būtinų organizmui medžiagų galime rasti šermukšnių uogose?
Pagal šiuolaikinę racionalios mitybos sampratą, sudėtiniai angliavandeniai yra svarbiausioji maisto sudedamoji dalis. Cukraus (vieno svarbiausių angliavandenių) paprastojo šermukšnio vaisiuose yra 5,1- 7,1%, o saldžiavaisių veislių dvigubai daugiau.
Taip pat organizmui labai svarbios pektininės medžiagos, kurių yra gausu šermukniuose - jos mažina rūgimo procesus žarnyne, sujungia į virškinamąjį traktą patekusias nuodingas medžiagas, ypač sveikatai pavojingus sunkiuosius metalus (šviną ir cezį) bei radioaktyvius stroncio, cezio ir kobalto izotopus ir kartu su jais (kadangi pektinai blogai virškinami) pašalinami iš žarnyno. Pektinai laikomi antiradiantais, nes sujungtos su pektinais nuodingosios ir radioaktyvios medžiagos negali rezorbuotis į kraują. Dėl tos priežasties per plonųjų žarnų sieneles mažiau rezorbuojasi angliavandenių. Todėl esant pektinų apkūnių žmonių maisto sudėtyje, jų organizmas gauna mažiau kalorijų ir palaipsniui liesėja.
Šermukšnių vaisiuose yra 2,8% ląstelienos. Žmogaus organizmas jos beveik neįsisavina, tačiau ji labai reikalinga kaip mechaninis dirgiklis, gerinantis virškinimą ir skatinantis žarnyno peristaltiką.
Paprastojo šermukšnio obuoliukų minkštime yra 0,25 – 0,4% taninų, dar kitaip vadinamų rauginėmis medžiagomis, todėl jie yra aitroko, šiek tiek sutraukiančio skonio.Šios medžiagos nedideliais kiekiais (tiek jų ir tėra šermukšniuose) turi antiseptinių savybių ir naudojamos medicinoje. Rauginės medžiagos mikroorganizmus paveikia panašiai kaip antibiotikai, o vabzdžius –repelentiškai. Vytinti ir konservuoti šermukšnių vaisiai vartojami suviduriavus, sergant angina, burnos ir žarnyno gleivinių uždegimu, o iš augalų išskirtais taninais gydomi nudegimai ir įsisenėjusios žaizdos.
Nors ir nedideliais kiekiais, bet organizmui būtinos mineralinės medžiagos. Kai maiste jų trūksta, sutrinka ląstelių mityba ir jos negali normaliai funkcionuoti. Daugiausia mineraliniuų medžiagų (randama K, Ca, Mg, Fe, Mn, Cu, Zn, Co, Mo, Cr, Al, V, Se, Sr, Pb,B, Ni) yra šermukšnių odelėje, sėklose ir jų apvalkaluose, mažiau - minkštime. Šermukšnių minkštime esantis makroelementas magnis yra kraujo plazmos, o drauge su kalciu - kaulų sudedamoji dalis. Magnis padeda išvengti raumenų bei nervų sistemos veiklos sutrikimų. Šermukšniuose esantys mikroelementai geležis, jodas, cinkas, varis, būdami kraujo plazmos sudėtine dalimi, ypač svarbūs kraujotakai. Jie aktyviai dalyvauja organizmo medžiagų apykaitoje, aktyvindami vitaminus ir fermentus, dalyvauja ląstelėse vykstančių sudėtingų biocheminių procesų reguliavime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą